Kai tiesiog neįdomu | 3 naujienlaiškiai viename
Apie situaciją, kai idėjų lyg ir yra, tačiau ūpo jas įgyvendinti – ne.
Laba! Kaip laikotės? Man (negražus žodis) šalta. Ir ne, neužtenka vienos geresnės dienos, kad užmirščiau ledinės gegužės sukeltą liūdesį. Šiandien ji kalta ir dėl to, kad neturiu, ką pasakyti (ar parašyti, whatever).
Taip, būna dienų, kai esu labiau pavargęs vaikas, o ne mamukas (Sebuko žodynas). Rezultatas – paplonintas balselis ir verkšlenimai, kad neįdomu, nenoriu, nedarysiu, nuo sėdėjimo prie kompiuterio skauda klubus ir ką iš viso aš čia veikiu. Žinot ką, šią savaitę (o dar tik trečiadienis!) aptikau gal penkis tokio pobūdžio tekstus. Mintyse paspaudžiau ranką autoriams. Visi mes žmonės.
Tik už mano nenoriu slypi neįdomu. Tad šiandien pasidalinsiu trijų naujienlaiškių idėjomis. Tomis, kurios atrodė kaip visai gera mintis, tačiau neatlaikė mano pikto žvilgsnio. Jap, būna ir taip.
1️⃣ 10 pačių populiariausių rašymo patarimų ir kodėl jie (ne)veikia
Vienas lengvesnių įrašų. Ypač, kai moki naudotis pagalba iš šalies. Prie kai kurių patarimų galima pridėti savo išmintį. Kitus palikti be komentarų. Gi aišku, ką reiškia redaguoti tekstą. Realybė: niekam neaišku. Dešimt metų darbo su tekstais ir vis tiek 100% nesuprantu sąvokos nesuredaguotas tekstas. Kodėl? Nes kiekvienam REDAGUOTI reiškia vis kitą proceso versiją.
Žinoma, nepaliksiu jūsų be patarimų. Rinkau ne aš, kolega (kalbos netaisiau), tad taikykite su protu. Savo, ne dirbtiniu.
Rašyk aktyvuoju balsu.
Rodyk, o ne pasakok.
Trumpink sakinius iki būtiniausio minimumo.
Skaityk tekstą garsiai – taip išgirsi klaidas.
Ištrink kiekvieną nereikalingą žodį.
Rašyk kasdien bent po kelias minutes.
Pradėk nuo stipraus kablio ar klausimo.
Žinok savo auditoriją ir kalbėk jai suprantama kalba.
Venk klišių ir banalių frazių.
Koreguok tekstą ne mažiau kaip du kartus.
Problema ne patarimai, o kaip juos suprantame ir taikome. Arba iš kur traukiame. Instagram seku vieną guru, kuris pasakoja apie pinigus ir parduoda kvantinio šuolio seminarus. Ne, nesiruošiu to pirkti. Man įdomiau, kaip kuriama iliuzija, kad tokie dalykai veikia.
O kas veikia? Darbas. Loginis mąstymas. Užsispyrimas. Tai, kas pirmą dieną yra lengva, o po metų pradeda spausti smegenis.
Dar vienas patarimas, kuris skamba gerai, tačiau be realios patirties sunkiai įgyvendinamas:
pamirškite visas pamokas, patarimus, išmintį. Leiskite sau patirti gaivališką kūrėjo būseną. Struktūra? Velniop struktūrą. Tegul žodžiai liejasi kaip kečUpas ant baltos maikės.
2️⃣ Atmintis, nostalgija ir rašymas
Ši idėja turėjo daugiausia potencialo. Ištrauka:
Pirminė šio naujienlaiškio mintis buvo kalbėti apie atmintį. Ironiška, kad po savaitės nelabai prisimenu, ką norėjau papasakoti. Kad su prasta atmintimi lengva rašyti? Ar atvirkščiai – sunku? Kad nostalgija grįsti tekstai kerta tiesiai į paširdžius ir laimi dėmesio lenktynes?
Aaa... Lenktynės! Tikrai norėjau įterpti istoriją, kaip praeitą vasarą bandžiau pagauti per Sapiegų parką lekiantį Sebuką. Su paspirtuku. Tiesiai į gatvę. Nulis nostalgijos, 100% streso. Panašiai nutinka ir su gerų tekstų užuominomis. Kartais spėji pagauti, o kartais jos ima ir išlekia į gatvę. Pas tuos, kurie greitesni.
Tada belieka keiktis, nes JIE ir vėl susirenka širdutes, like’us bei share’us.
Kada prasta atmintis dirba jūsų naudai? Kai ateina metas skaityti tekstą kito žmogaus akimis. Po valandos, dienos ar mėnesio. Koks malonumas trinti praeities kvailelio mintis! Šią savaitę tai patyriau. Per keletą valandų mokslinį straipsnį palengvinau 10 000 spaudos ženklų (su tarpais). Pasirodo, moku pilstyti iš tuščio į kiaurą 😅
3️⃣ Jaustis gerai. Pozityvumo dozė jūsų gyvenimui
Trečioji mintis buvo pasidalinti visokiais feel good atradimais. Atsisakiau, nes jau turiu Mėnesio apžvalgos skiltį. Ištrauka:
Kasdien tikslingai ieškau dalykų, kurie (man) yra faini. Be didelių analizių, naudos vertinimo ar kritinio mąstymo.
Kaip sakė Marie Kondo:
Keep only those things that speak to the heart, and discard items that no longer spark joy.
📌 Pavyzdys A: galima pasikabinti tualete, kad sėdėtumėte ne tik telefone:
📌 Pavyzdys B: podcast’as, kuris ne tik įtraukė, bet ir kažką iš jo prisimenu:
Na, ką, grįžtam prie nuobodu bei neįdomu. Dabar galėčiau parašyti pastraipą apie tuščius tekstus. Juos lengva atpažinti. Perskaitai. Pagalvoji Ką? Kodėl? Ar tikrai to reikėjo? Ne, nenoriu pamokslauti apie rašymo KOKYBĘ. Man patinka laisvė, kuri slypi už šių tekstų. Ir pasitikėjimas savimi. Toks, kokį turi trimečiai, kai su įsivaizduojamais pinigais veržiasi į tikrą parduotuvę. Giliai širdyje tikiu, kad tiek šie rašytojai, tiek vaikai pasieks savo tikslų. Greičiau, lėčiau, bet pasieks.
Šiam kartui tiek.
Iki greito!
P.S. Galima burbėti, kad anksčiau ir žolė buvo žalesnė, ir tekstai stipresni. O galima tiesiog... gyventi 😉
Jei patinka mano tekstai, visada galite palikti arbatpinigių arba paspausti ❤️ Bet kokiu atveju – AČIŪ 😊
