Kaip veikia trileriai | Tekstiniai kabliukai
Apie įtraukiantį turinį, varvančius ledus ir pipirus.
Laba! Kaip laikotės? Kaip jums šis pilkas, šlapias ir tamsus sausis? Man pradeda atrodyti, kad įstrigau toje pačioje dienoje. Nors faktas, kad 16:15 ir už lango vis dar šviesu, suteikia vilties. Kaip ir prisiminimai apie pirmąją bakalauro studijų vasarą, kai grįžusi į Zarasus skubėdavau aplankyti močiutės. Sėdėdavome jos namų kieme ant senelio sumeistrauto suolo, dideliais šaukštais kabindavome karamelinius ledus ir kalbėdavomės apie orus, pomidorų derlių, miške augančias agrasto dydžio mėlynes. Net ir dabar, rašydama šiuos žodžius, tarsi visiems puikiai pažįstamas Proust’o veikėjas, jaučiu tirpstančių ledų saldumą, klampų liepos mėnesio karštį ir jo sukeltą švelnų nuovargį...
Jeigu skaitydami mano prisiminimus, pagalvojote apie savo senelius, gimtinę arba vasarą, sveikinu, jūs patekote į tekstinio kabliuko (textual hook) pinkles. 2025 metais (panašiai kaip aš pas močiutę) sugrįžtame į laikus, kai turinys buvo karalius ir visi norėjo išmokti pasakoti istorijas. Stipriausiai ši tendencija įsiveržė į Instagram ir Tik Tok socialinius tinklus, kur diskotekos vibe‘ą keičia video pasakojimai.
CONTENT IS A KING. HOOK IS A PRINCE.
Nenorite filmuoti ir montuoti? Visada galite sugrįžti prie tekstų. Dabar naujienlaiškiai užima tinklaraščių paliktą nišą. Tik 2025 metų versijoje vartotojams tenka sumokėti už galimybę skaityti, o autoriams – kovoti dėl tų 5 eurų ir 5 minučių dėmesio. Ne kumščiais. Žodžiais arba vaizdais. Tad KAIP padaryti, kad tekstas ne tik pasiektų skaitytojus, bet ir būtų perskaitytas?
What drives a story forward is, at first blush, invisible. It‘s not a talent. It‘s not a voice. It‘s not the plot. Think electricity. The same way even the most powerful lamp is useless unless it‘s plugged in, a story can‘t engage readers without the electricity that illuminates the plot, the voice, and the talent, bringing them to life.
Lisa Cron. Story Genius: How to Use Brain Science to Go Beyond Outlining and Write a Riveting Novel. Ten Speed Press: Berkeley, 2016, p. 3.
Kai kalba pasisuka apie kabinantį turinį, po kažkurio laiko logiką pradeda keisti mistiniai apmąstymai ir teorijos, kurios veikia vienetams. Be to, tai tokia plati sritis, kad vienas naujienlaiškis = lašas informacijos jūroje. Kad nenuklysčiau į lankas, šiandien patyrinėsiu trilerio žanrą ir Alice Feeney knygą Akmuo, popierius, žirklės (2021). Ją skaitėme Auganti šeima knygų klube ir man labai patiko, kad istorija paliko beveik identišką įspūdį – taip, taip, klaidina, bet kaip ir aišku, bet jau nebe, WHAAAAT? Kas čia nutiko? Ne, nu banalu, tačiau SKAIČIAU IKI RYTO!
Pasakojimas (iš pirmo žvilgsnio) itin paprastas: dešimtos santuokos metinės. Rašytojas Adamas su žmona Amelia atvyksta į viešbučiu paverstą nuošalią koplyčią. Galėtų gerai praleisti laiką ir grįžti namo, o bet tačiau čia juk paslaptingas trileris! Tad pasakojimas papildomas pipirais: pūga, paslaptingas veidas lange, keistai besielgiantis šuo, vis dingstanti elektra, kambariai, kurie yra beveik identiškos jų namų kopijos… Pridedame druską – psichologinį lygmenį – ir turime neblogą patiekalą.
Think of the protagonist’s internal struggle as the novel’s live wire. It’s exactly like the third rail on a subway train – the electrified rail that supplies the juice that drives cars forward.
Lisa Cron. Story Genius: How to Use Brain Science to Go Beyond Outlining and Write a Riveting Novel. Ten Speed Press: Berkeley, 2016, p. 3.
Žinoma, norint sukalti tikrai kabinantį tekstą, neužtenka tik sumesti visus kabliukus į vieną vietą, reikia mokėti sujungti istorijos taškus nuo A iki Z. Tam yra daugybė būdų. Akmuo, popierius, žirklės konstruojamas pasitelkiant chaoso teoriją, kai iš pirmo žvilgsnio linijinis pasakojimas pradeda pildytis intarpais iš praeities, naujais veikėjais ir informacija. Visko tiek daug, kad pabaigoje reikia sugrįžti į pradžią ar paskambinti toje pačioje skaitymo valtyje plaukiančiai draugei.
TEXTUAL HOOK arba tiesiog KABLYS
Keliaujame į tekstą. Klasikiniai trilerio kabliukai, kuriuos rasite Akmuo, popierius, žirklės. Spoiler alert, jei norite kada nors skaityti šią knygą.
Nepatikimi pasakotojai: iš pradžių istorija pasakojama tai iš Adamo, tai iš jo žmonos Amelios perspektyvos. Tada atsiranda 2 dalykai - laiškai, kuriuos pasirašo Žmona, ir dar viena pasakotoja. Kieno tiesa tiesesnė? O gal mes pakliuvome į psichopatų vakarėlį ir mūsų užduotis yra tiesiog išnešti sveiką kailį? Ši nežinia ir yra tai, kas neleidžia padėti knygos į šalį, verčia analizuoti kiekvieną žodį ir diskutuoti, ar tikrai viską supratome taip, kaip turėjome.
Nuošali, atskirta, uždara veiksmo vieta: čia yra mano Achilo kulnas. Nuo Švytėjimo laikų lengvai pasiduodu šiam triukui. Kodėl tai veikia? Kai pabėgimas tampa neįmanomas, pradeda augti įtampa, veikėjai priverčiami spręsti savo problemas, pasinerti į nerimą ir, aišku, padidėja mirties tikimybė.
Psichologinės manipuliacijos: veikėjai įsitraukia į proto žaidimus tiek tarpusavyje, tiek savo galvoje. Pavyzdžiui, man visą laiką atrodė, kad Adamas nori pasirodyti geresnis negu iš tiesų yra. Kiti to nepastebėjo. Hmmm… Nuolatinės užuominos apie tai, kad santykiai buvo kurti ant paslapčių ir melo pamato. Tada pridedamas dar vienas tarsi itin objektyvus veikėjas, kuris pateikia savo vertinimą. Skaitytojas jau stveriasi už galvos. Kas čia vyksta? Įsivaizduokite, kad skaitote LinkedIn įrašą, kuriame pasakojama, kokie buvo blogi metai, o pabaigoje suprantate, kad metai buvo blogi fikcinei Onutei, o Ana tai pizdec kaip pavarė.
Žaidimo motyvas, kuris atsikartoja ir siužete: akmuo, popierius, žirklės dar yra vadinamas game of pure luck. Panašiai vystosi ir veikėjų gyvenimai. Kol nepradeda aiškėti detalės. O tada vėl įsijungia sutapimai bei nutikimai. Klausimas, kiek dalykų būtų (ne)įmanomi, jei ne sukonstruotas sėkmės voratinklis?
Santuokos ir tapatybės tema: lengva susitapatinti, nes iš esmės visuose santykiuose pasikartoja tos pačios tendencijos. O kai kiekvienas veikėjas turi po paslaptį, kuri keičia pasakojimo trajektoriją, skaityti tampa tik įdomiau. Tikriausiai panašiai veiktų straipsnis ar įrašas socialiniuose tinkluose “5 priežastys, kodėl jūsų santuoka pasmerkta… ilgai gyvuoti”.
Dar vienas kabliukas – pasakojimo pasakojime schema, kai veikėjai (galimai) rašo istoriją, kurią jūs skaitote. Filmuose ir serialuose taip veikia veikėjo žvilgsnis tiesiai į kamerą ir pokalbis su numanomu žiūrovu.
Ir kas iš to? Suprasdami kaip konstruojami įtraukiantys siužetai galime susigadinti skaitymo malonumą. Bet taip pat galime šias žinias panaudoti kurdami socialinių tinklų įrašus, prezentacijas, net savo įvaizdį. Tereikia pasirinkti tinkamą kablį.
Ačiū už dėmesį!
Įdomu 🫶👌