Apie rašymą | Ikigai
Ką kiti rašo apie rašymą, kokią įtaką tai daro man (spėju, kad ir jums) ir ikigai koncepto pristatymas.
Laba! Kaip laikotės? Kaip jums pavasaris? Nors sinoptikai bumba, kad neįsijaustume ir tuoj tuoj vėl bus šalta, aš jau paslėpiau šilčiausius paltus ir atidariau ledų valgymo lauke sezoną. Sėdi ant suoliuko, lapnoji ledus, saulytė šviečia… Čia tai GYVENIMAS!
Kadangi vis dar neišbrendu iš vandens metaforos, šį naujienlaiškį norėjau pavadinti rašymas kaip meditacija, rašymas kaip tėkmė ar net rašytojas kaip upė. BET mano tikslas nėra papasakoti apie paslaptingą būseną, perėjimą iš logikos į neapibrėžtumą, kuriame liekate tik jūs, popieriaus lapas ir mintys. Ne dėl to, kad kažkas su tuo blogai. Tai yra fantastiška praktika, kai ateina iš pajautimo ir supratimo, kodėl.
Nors (vėlgi) esu linkusi tikėti tuo, kad visi tekstai gimsta (lengviau ar sunkiau), jei turi a) pakankamai informacijos, b) įgūdžių. Nesvarbu, kas tai – grožinis pasakojimas, mokslinis traktatas ar naujienlaiškis. Rezultato kokybė yra kitas klausimas. Kaip sakė (lyg ir) Hemingvėjus,
The first draft of anything is shit.
Bet naujienlaiškis ne apie tai. O apie ką? Apie mano galvoje esančius įsitikinimus apie rašymą (taip, taip šis tekstas yra savotiškas rašytojų temos tęsinys). Dauguma jų yra tokios klišės, kad net baisu. Kai ko negaliu paaiškinti. O kai kas buvo labai gražiai įgarsinta kito patirties.
Pradėkime nuo pirmadienio. Taigi...